Depresija – tai daugiau nei paprastas liūdesys ar bloga nuotaika. Tai dažnas ir sunkus medicininis sutrikimas, neigiamai paveikiantis žmogaus jausmus, mąstymą ir elgesį. Depresija gali sukelti įvairių emocinių ir fizinių problemų bei apsunkinti kasdienį funkcionavimą darbe, mokykloje ir namuose.

Galimos depresijos atsiradimo priežastys

Nors tikslios depresijos priežastys dar nėra iki galo atskleistos, mokslininkai sutinka, kad jos atsiradimą lemia įvairių faktorių sąveika. Šie veiksniai gali būti skirstomi į tris pagrindines kategorijas: biologinius, psichologinius ir aplinkos.

depresija serganti merginaBiologiniai veiksniai:  Tyrimai rodo, kad depresija gali būti paveldima. Jei jūsų šeimoje yra depresijos atvejų, tikimybė susirgti ja yra didesnė. Ji taip pat gali būti siejama su neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, pusiausvyros sutrikimu smegenyse.

Psichologiniai veiksniai: Ilgalaikis ar intensyvus stresas gali padidinti depresijos riziką. Taip pat ankstyvosios vaikystės traumos, tokios kaip smurtas, nepriežiūra ar netektys, gali padidinti depresijos riziką vėlesniame gyvenime. Be to, neigiamos mintys apie save, pasaulį ir ateitį gali prisidėti prie šio sutrikimo atsiradimo.

Aplinkos veiksniai: Lėtinės ligos, tokios kaip širdies ligos, diabetas ar vėžys, gali padidinti depresijos riziką. Skurdas, bedarbystė, diskriminacija ir socialinė izoliacija taip pat gali būti viena iš šios ligos priežasčių. Mylimo žmogaus mirtis, skyrybos ar kitos netektys gali irgi yra viena dažniausių atsiradimo priežasčių.

Svarbu pabrėžti, kad depresijos priežastys nėra vienodos visiems. Dažnai ji atsiranda dėl kelių skirtingų faktorių sąveikos. Todėl depresijos gydymas taip pat turėtų būti individualus ir atsižvelgti į visas galimas priežastis.

Depresija gali sukelti įvairiausius simptomus

Depresijos simptomai neapsiriboja vien tik liūdesiu ar bloga nuotaika. Tai tarsi tamsus debesis, užklojantis visas gyvenimo sritis – nuo emocijų ir minčių iki fizinės sveikatos ir kasdienio funkcionavimo. Šis debesiss gali pasireikšti skirtingai, tačiau dažniausiai jį sudaro šie elementai:

Prislėgta nuotaika:

  • Liūdesys – tarsi sunkus akmuo ant krūtinės, spaudžiantis ir slegiantis.
  • Beviltiškumo jausmas – lyg nematoma siena, užkertanti kelią bet kokiai vilčiai.
  • Tuštumos jausmas – lyg iš vidaus išdegęs, netekęs gyvybingumo.

Sumažėjęs interesas ar malonumas veiklai:

  • Anksčiau mėgtos veiklos praranda savo žavesį, nebeteikia džiaugsmo.
  • Net ir paprastos užduotys tampa sunkiomis ir beprasmiškomis.
  • Motyvacijos trūkumas.

Apetito pokyčiai:

  • Svorio padidėjimas ar sumažėjimas be aiškios priežasties.
  • Pakeistas skonio jausmas – maistas nebesukelia apetito ar malonumo.
  • Valgymas tampa ne pasitenkinimo šaltiniu, o savęs raminimo būdu.

Miego sutrikimai:

  • Nemiga
  • Pernelyg didelis mieguistumas – lyg nuolatinis nuovargis, apsunkinantis budrumą.
  • Miego kokybės pablogėjimas – dažnas prabudimas, neramus miegas.

Energijos praradimas:

  • Nuolatinis nuovargis – lyg visas kūnas būtų sunki našta.
  • Sumažėjęs aktyvumas – prarandamas noras judėti, sportuoti, užsiimti veikla.
  • Energijos trūkumas apsunkina kasdienes užduotis.

Sunku susikaupti, priimti sprendimus:

  • Mąstymo sutrikimai – sunku susikoncentruoti, atsiminti, apdoroti informaciją.
  • Negebėjimas priimti sprendimus – net ir paprasti pasirinkimai tampa sunkiais iššūkiais.
  • Mintys tarsi migloje – sunku aiškiai mąstyti, planuoti ateitį.

Bejėgiškumo ar kaltės jausmas:

  • Nepagrįstas kaltės jausmas – lyg visas pasaulis būtų kaltas dėl savo negandų.
  • Savęs nuvertinimas – nepasitikėjimas savimi, neigiamas savęs vertinimas.
  • Bejėgiškumo jausmas – lyg niekas nepavyktų, viskas slystų iš rankų.

Mintys apie mirtį ar savižudybę:

  • Pasikartojančios mintys apie mirtį.
  • Savižudybės planavimas – konkretūs žingsniai, skirti nutraukti savo gyvybę.
  • Savižudybės bandymas – desperatiškas žingsnis, siekiant pabėgti nuo kančios.

Svarbu pabrėžti, kad depresijos simptomai gali pasireikšti skirtingiems žmonėms visiškai skirtingai. Ne visi patiria visus simptomus, o simptomų sunkumas ir trukmė gali skirtis. Depresija gali būti lengva, vidutinio sunkumo ar sunki.

Jei jaučiate keletą iš šių simptomų, kurie trunka ilgiau nei dvi savaites, nedelsdami kreipkitės pagalbos. Depresija yra gydoma, o tinkamas gydymas gali padėti jums atgauti gyvenimo džiaugsmą.

Depresijos gydymas:

Depresija yra sėkmingai gydoma. Yra įvairių gydymo metodų, kurie gali būti naudojami atskirai arba kartu:

Psichoterapija: Psichologinės pagalbos teikimas, padedantis žmogui išmokti valdyti savo emocijas ir mintis
Antidepresantai: Vaistai, reguliuojantys smegenų neuromediatorių pusiausvyrą
Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas

Depresija yra rimta liga, tačiau laiku diagnozavus ir gydant galima pasiekti gerų rezultatų. Jei jaučiate depresijos simptomus, kreipkitės į savo gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą.